Čia paliksiu tik lakoniškus įrašus apie šiuo metu skaitomas knygas. Galvojau pasitelkti banaliąją dešimtbalę sistemą ir taip pateikti savo vertinimą. Tačiau manau, kad tokie skaičiavimai nelabai tiktų. Nes ką toks įvertinimas skelbtų? Galų gale čia ne rašyk.lt ir kuolinti ar penketukinti skaitomus tekstus būtų ganėtinai žema. Facebook'o "like" irgi nepasitelksiu. Taigi:
Darbe vasaros metu yra neblogos skaitymo sąlygos. Jau kurį laiką norėjau perskaityti kažką iš pirmųjų Kurto Voneguto romanų. Tai buvo Titano sirenos. Išvados: graudžiai juokinga fantastika - tik paviršius. Bet juk ir pats K. V. stebėjosi, jog rašydamas apie rimtus dalykus priverčia skaitytojus juoktis. Man tai pasirodė skalsus ir įvariomis juoko atmainomis saikingai pagardintas kūrinys. Net fantasmagorija, net absurdas gali būti saikingai sudozuoti. Ir K. Vonegutui tai pavyko. Šio autoriaus romanais dar neteko nusivilti. Tad mielai užsikabinčiau Malačį ant savo mašinos veidrodėlio.
Gerai, kas toliau? Milanas Kundera ir jo Nepakeliama būties lengvybė. Netoli pabaiga ir tikrai džiaugiuosi. Tikėjausi kažko kito. Bet čia taip ir būna. Kito... Drąsus romanas, turintis gelmę, bet skaitydamas vis įsivaizduoju ne save su šia knyga rankose, o kokią intelektualesnę moteriškę. Ji paliko koridoriuje krūvą kas mėnesį išleidžiamų meilės romanų. Ir prieš eidama pas meilužį, prigriebė Lengvybę. O aš turiu mintį vėliau imti Nemirtingumą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą